Lielbatos šaltinis

Lielbātos natūralus šaltinis yra didžiausias Latvijoje ir vienas iš rečiausių Šiaurės Europoje, kuris iš žemės gelmių į paviršių išneša biologiškai aktyvų ir tinkamai struktūruotą vandenį. Tekėdamas iš vakarų į rytus saulės link, jis nuo seno laikomas magišku, netgi šventu, turinčiu gydomųjų savybių.

Istoriniai šaltiniai pirmą kartą mini Lielbātos šaltinį 1253 m., o jo tekėjimas tęsiasi iki šių dienų.

Šaltinis yra švarioje ir puoselėjamoje aplinkoje. Bėgant laikui, šaltinio vandens srautas nesumažėjo, priešingai – jis tapo dar stipresnis. Su neįtikėtina jėga šaltinis nenutrūkstamai tiekia unikalų gamtos turtą – švarų, biologiškai aktyvų ir tinkamai struktūruotą vandenį, be pertraukos tiek dieną, tiek naktį, tiek žiemą, tiek vasarą.

Netoli šaltinio yra istorinė Vaiņodės arba Lielbātos pilis, kurią XIX a. viduryje pastatė baronas Osten Sakenas. Istoriniai įrodymai rodo, kad šios vietos pilies statybai buvo pasirinktos neatsitiktinai. 1923 m. pilyje buvo įkurtas sanatorija, kuri buvo ne tik pavyzdinė Latvijoje, bet ir galėjo varžytis su užsienio sanatorijomis. Tai lėmė natūraliai švari ir gydomoji aplinka, išlikusi iki šių dienų.

Lielbātos pilis šiuo metu yra privati nuosavybė ir lankytojams neprieinama, tačiau Lielbātos šaltinis yra laisvai pasiekiamas, ir kiekvienas gali paragauti jo vandens.