Kristaus Karaliaus Romos katalikų bažnyčia

Kuldīgas iela 3, Aizpute, Dienvidkurzemes novads

+371 26578580, +371 63449990

Kristaus Karaliaus Romos katalikų bažnyčia Aizputėje turi turtingą istoriją. Pirmoji katalikų bažnyčia Aizputėje buvo pastatyta 1254 m. 1580-aisiais dėl istorinių įvykių ji tapo luteronų bažnyčia. 1732 m. Jelgavos parapijos klebonas J. Genners nusipirko namą Aizputėje ir įrengė jame koplyčią katalikams. Apie šimtą metų vėliau ši pastatas ėmė grėsti suirimu, todėl 1853 m. Vecpils parapijos klebonas Jāzeps Sandovičs sudarė sutartį su krodzininku Antoneviču, kuri vėliau bažnyčiai pasirodė nepalanki. Pagal šią sutartį bažnyčia išnuomojo žemę krodzininkui 53 metams, o už tai krodzininkas pastatė naują koplyčią bažnyčiai.

1935 m. klebonas J. Dauģis atgavo žemės sklypus ir pastatus, kurie anksčiau buvo išnuomoti pagal sutartį, ir pradėjo galvoti apie naujos bažnyčios statybą. Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia nacionalizavo bažnyčios turtą, palikdama tik seną medinę namą gatvės pakraštyje, kuris nebuvo tinkamas bažnyčiai įrengti. 1955 m. su vyskupo leidimu senoji medinė bažnyčia iš Gudeniekių buvo nugriauta ir perkelta į Aizputę. Naudojant pervežtus medžiagas, klebonas J. Šnepsts 1956 m. atnaujino seną pastatą Kuldīgas gatvėje 3 ir įrengė bažnyčią. Tą pačią metų jis buvo pašventintas kaip bažnyčia, kurią Julijanas Vaivods, tuometinis Liepojos vyskupijos apaštališkas administratorius, pašventino ir paskyrė Kristaus Karaliaus garbei. Tai tapo vienintele bažnyčia, pastatyta sovietų valdžios laikais Latvijoje.

2002 m. lapkričio 15 d. bažnyčios pamatas buvo pašventintas, ir buvo užantspauduota speciali kapsulė, kurioje buvo pašventinimo liudijimas, monetos, Šv. Benedikto medalionas ir rožinis. 2009 m. balandžio 18 d. įvyko naujos Aizputės bažnyčios konsekracija, kurią atliko Liepojos vyskupijos vyskupas Vilhelmas Lapelis, kartu su vyskupu Ārvaldi Andreji Brumani ir kunigais, pašventinant ją Šv. Ignacijui iš Lojolos.