Kristaus Karaliaus Romos katalikų bažnyčia
Kuldīgas iela 3, Aizpute
+371 26578580, +371 63449990
Pirmoji katalikų bažnyčia Aizputėje buvo pastatyta 1254 m. Dėl istorinių įvykių XVI a. 8-ajame dešimtmetyje ji tapo liuteronų bažnyčia. 1732 m. Jelgavos parapijos klebonas J. Genners įsigijo namą Aizputėje ir jame įrengė katalikų koplyčią. Maždaug po šimto metų pastatas ėmė griūti, todėl 1853 m. Vecpilio klebonas Jāzeps Sandovič pasirašė nepalankią sutartį su smuklininku Antonevičiumi, išnuomodamas bažnyčios žemę 53 metams mainais į naują koplyčią. 1935 m. klebonas J. Dauģis atgavo nuomotus žemės sklypus ir pastatus, pradėdamas planuoti naujos bažnyčios statybą. Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia nacionalizavo bažnyčios turtą, palikdama tik seną medinį namą, netinkamą maldos namams. 1955 m., gavus vyskupo leidimą, buvo nugriauta Gudeniekių medinė bažnyčia ir perkelta į Aizputę. Kunigas J. Šnepsts 1956 m. iš pervežtų medžiagų pertvarkė pastatą Kuldigos gatvėje 3 į bažnyčią, kurią tais pačiais metais pašventino Liepojos vyskupijos apaštališkasis administratorius Julijans Vaivods, dedikuodamas ją Kristaus Karaliaus garbei. Tai buvo vienintelė bažnyčia, pastatyta sovietmečiu Latvijoje. 2002 m. lapkričio 15 d. pašventintas naujos bažnyčios kertinis akmuo ir įmontuota kapsulė su liudijimu, monetomis, šv. Benedikto medaliu ir rožiniu. 2009 m. balandžio 18 d. Liepojos vyskupas Vilhelms Lapelis kartu su vyskupu Ārvalds Andrejs Brumanis ir kunigais pašventino naująją Aizputės bažnyčią, dedikuodami ją šv. Ignaco Lojolos garbei.