Porānu (Pūrānu) senkapiai

Poranu arba Puranu senkapiai atskleisti 1929 metais B. Nermanio vykdytuose archeologiniuose kasinėjimuose, atradus daugiau, kaip 50 kapų kalvelių. Deja, beveik visos kapavietės buvo sunaikintos, todėl pavyko ištirti 6, kuriose konstatuoti 7-9 a. skandinavų degintiniai kapai.

Vyriškuose kapuose surasti šalmai, vienašmenio kalavijo ir skydo detalės, bronzinė sagtis, pasagos formos segė su išlenktais galais, kaulinių šukų gabaliukai, rankų darbo keramikos fragmentai, įžiebimo akmuo ir kt. Moteriškuose kapuose surasti stikliniai karoliai, bronzinė grandinėlė, žuvies galvos formos karuliai, šukų fragmentai, rankų darbo indų šukės ir kt. Labai retas ir senas radinys yra du apdegę duonos gabaliukai.

Poranu senkapiai yra maždaug 1,2 km į šiaurę nuo Gruobinios miesto, Gruobinios – Poranų kelio vakarinėje pusėje. Kalvelės išsidėsčiusios nedideliame miškelyje, kuriame Antrojo pasaulinio karo metu buvo iškasti apkasai.

Gruobinios archeologinį ansamblį sudaro keli vieno laikotarpio archeologijos paminklai: Gruobinios piliakalnis (Skabaržo kalnas) ir senamiestis, Gruobinios viduramžių pilis su bastionais, Priedieno senieji kapai, Atkalnų senieji kapai, Smukumų senieji kapai ir Puoranų (Pūranų) kapai, kompaktiškai išsidėstę Gruobinioje ir jos apylinkėse. Šie paminklai daugiausia datuojami VII–IX a. ir siejami su įspūdinga skandinavų kolonija, kuri kaip Seeburg (Jūrpilis) minima ir IX a. rašytiniuose šaltiniuose.

Gruobinios archeologinis ansamblis yra autentiškas; tai labai gerai išlikusi daugiausia vikingų laikų archeologinių vietų bei struktūrų visuma. Archeologinių kasinėjimų metu gauta materiali medžiaga ir jos įvairovė rodo, kad Gruobinia buvo viena iš savo laiku reikšmingiausių vikingų pasaulio vietų Baltijos jūros rytinėje dalyje. Todėl Gruobinios archeologinio ansamblio paminklai įtraukti į transnacionalinę serijinę nominaciją „Vikingų laikų vietos Šiaurės Europoje“ UNESCO Pasaulinio paveldo sąrašui.