Archeologinis kompleksas

Grobinės archeologinis kompleksas: Raktas į vikingų laikus

Trumpas aprašymas
Grobinės archeologinis kompleksas laikomas pagrindiniu raktu į unikalų pasaulinės komunikacijos pokyčių supratimą vikingų laikais. Šio komplekso unikalumą lemia jo komponentai – pilies kalno ir gyvenvietės struktūros, kapų kauburiai ir plokšti kapinynai bei juose rasti artefaktai – tai itin gerai išsilaikę pirmųjų skandinavų veiklos užsienyje įrodymai. VII–IX amžiuje, iki vikingų laikų, Grobinė tapo pirmąja ir svarbiausia skandinavų užjūrio gyvenviete.

Grobinės archeologinis kompleksas yra Latvijos pietvakariuose, netoli Baltijos jūros, abipus Ālandės upės krantų. Skandinavų vikingų užjūrio ekspansijos pradžia siejama su VII–IX a., kai skandinavų naujakuriai apsigyveno Grobinėje greta kuršių – vakarinės baltų etnokultūrinės grupės. Laikui bėgant abi bendruomenės perėmė viena kitos gyvenimo būdo ir kultūros bruožus.

Kompleksą sudaro 6,24 hektaro ploto gyvenvietė – Grobinės pilies kalnas (Skābarža kalnas), senasis miestas ir kapinynai: Priedieno, Atkalnių, Smukumų ir Poranų (Pūrāni) kapinynai. Turtingas ir moksliškai reikšmingas archeologinis paveldas atskleidžia etniškai skirtingų bendruomenių ir kultūrų sąveiką iki vikingų laikų Šiaurės Europoje bei žymi naujos užjūrio veiklos eros pradžią.

Kompleksas yra unikalus, autentiškas ir gerai išsilaikęs archeologinis paminklas, iliustruojantis skandinavų naujakurių ir kuršių sąveiką. Grobinė buvo vienas svarbiausių skandinavų taškų rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, ką patvirtina VI–VII a. Gotlando stiliui būdingas akmeninis stelas su išgraviruotu vandens paukščiu bei daugiau nei 2000 kitų įvairių artefaktų.